„Ar teko kada nors sutikti tokį lyderį, kuris būtų aistringas vizionierius, nepaprastai ryžtingas ir labai susitelkęs? Kuris vadovautųsi vertybėmis ir dėmesį būtų sutelkęs į žmones?“ – klausimai, kuriuos užduoda pirmasis PLK22 „Įgarsink savo viziją“ pranešėjas, Life Church pastorius, knygų autorius Kreigas Grošelis. Atrodo, lyderystės paradoksas, bet juk tokie lyderiai ypatingi, jie pasižymi prieštaringomis lyderio savybėmis, kurios atsiskleisdamos kartu sukuria tam tikrą nenuneigiamos lyderio įtakos sinergiją.
Kiekvienas iš Jūsų labai gerai žinote, kad tikri lyderiai yra drąsūs, pasitikintys ir tuo pat metu -nuolankūs, besirūpinantys kitais žmonėmis ir jie nėra svarbiausi patys sau. Tokiems lyderiams būdinga motyvacija, sunkus darbas, gerų rezultatų siekis bei sveikas požiūris. Jie neleidžia saviškiams „perdegti“, puikiai supranta, kam yra pašaukti, o kam ne. Jei reikia, jie gali būti susitelkę ir labai lankstūs. Jie nuolat komunikuoja ir tiki, jog viskas įmanoma, yra optimistai, tačiau neskraido padebesiais. Ir jiems rūpi žmonės, juk jie – empatiški, nuoširdžiai nori, kad Jūs augtumėte ir tobulėtumėte. Jie malonūs, įgalinantys, pasitiki ir tiki žmonėmis, bet jie – kontroliuoja. Yra lyderių, kurie skubina: „Nagi, darom, darom. Pirmyn. Važiuojam“. Jie siekia rezultatų, bet tuo pat metu galvoja ir apie ilgalaikę perspektyvą. Jie skubina, bet kartu yra kantrūs. Ir paskutinė savybė, kuri būdinga ne visiems lyderiams: jie iki išprotėjimo, absurdiškai taupūs, bet aplinkinius pribloškia imdamiesi milijoninės rizikos.
„Jei Jūs, kaip lyderis, norite daryti daugiau įtakos, turite stiprinti tas kraštutines savybes, kurios priešingos viena kitai“ – atvirauja pastorius. K. Grošelis pabrėžia, kad neretai turime vieną dominuojančią savybę, o ties kitomis mums reikia padirbėti, todėl skatina įsivardinti dominuojančią savybę, su kuria dar reiktų padirbėti ateityje.
Grošelis išskiria 3 svarbiausias prieštaringas savybes, kurios atsiskleisdamos kartu padaro didžiulę įtaką:
- Tikri lyderiai yra pasitikintys ir nuolankūs. Ir jei Jūs norite būti nuolankesni ir labiau pasitikintys, būtina stumkis iki taško, kuriame pajusite diskomfortą. Nes tik tuomet suprasite, ko nežinote, ir patobulinsite tai, ką žinote. Tokiu lyderiu žmonės nori sekti.
- Lyderiai yra motyvuoti ir sveiki. Ir jei jūs puoselėjate sveiką požiūrį, mėgstate būti atsipūtęs, bet jums nepatinka sunkiai dirbti, nesate stipriai motyvuotas, nieko nebus. Bet jei „varote“ nesustodamas, prarandate sveikatą, neišsaugosite ir to, ką turite.
- Geri lyderiai yra susitelkę ir lankstūs. Kodėl tai svarbu? Jei esate tik susitelkę, jums nepavyks. O jei nebūsite lankstūs, neišlaikysite to, ką turite. Ir nepamirškite, kad didžiausias sėkmės priešas – ne galimybių stoka, o susitelkimo stoka!
Ar dažnai užduodate sau klausimą „Kas Jums svarbiausia? Ar Jūsų turimi ištekliai duoda gerą pelną?“ Jei ne, metas kažką keisti! Todėl K. Grošelis išskiria keturis efektyvumo lygius ir skatina pagalvoti, kaip tai galėtumėte pritaikyti savo organizacijose.
Pirmas lygmuo apima tai, kas kritiškai svarbu jūsų misijai. Jei to nedarysite, jūsų valtis net nesilaikys ant vandens.
Antras lygis – tai, kas svarbu ir strategiška. Kitaip tariant, Jums tai svarbu, kaip organizacijai. Tai labai svarbu, bet ne kritiškai svarbu.
Trečias lygis – prasminga, bet ne esminga. Galite tai daryti, bet nieko reikšmingo neprarasite, jei to ir nedarysite. Matysite, kad labai dažnai ir daugiausia laiko bei jėgų atima būtent trečio lygio veikla. Ji svarbi, bet ne tiek… Ji duoda pelno, bet ne tiek, kad būtų verta investuoti.
Ir ketvirtas lygis, kuriame daugelis užstringame. Jūsų darbotvarkė gali būti prikimšta ketvirto lygio veiklos. Tai iš šalies primesti, ne pirmos svarbos, antraeiliai dalykai. Jei viskas, ką matote, yra kažkas, ko jūsų prašo kiti, gyvenate ketvirtame lygmenyje. O pasilikdami jame, pasaulio tikrai nepakeisite. Tai primesta iš šalies. Kartais tai svarbu, bet dažniausiai – ne.
Baigdamas savo pranešimą „Lyderystės paradoksai“ K.Grošelis kiekvienam iš jūsų siunčia žinutę ir skatina peržengti trečiąją liniją, nes jūs esate lyderiai, darantys poveikį. Tad, atsiduokite savo misijai visa širdimi, pamilkite tai, ką darote, mokykitės ir tobulėkite, suteikite vilties, veskite pirmyn ir keiskite pasaulį.
Ar žinai, kaip neįdomius pokalbius paversti įdomiais? Kokie yra 3 ryšio lygmenys ir klausimai, padedantys tuos lygius kelti? Visa tai savo pranešime „Pokalbių strategijos, kuriančios ryšį“ atskleidė sociologė, „Science of People“ įkūrėja ir pagrindinė elgesio tyrėja Vanessa Van Edwards.
Sociologė remiasi Dano McAdamso atliktais tyrimais ir teigia: „kad mes, žmonės, pasitelkiame tris ryšių mezgimo lygmenis, o norėdami užmegzti ryšį su kitu žmogumi, šiuos lygmenis turime pereiti vieną po kito“.
Pasak V. Van Edwards pirmas lygmuo vadinamas „bendrais bruožais“. Pirmą kartą sutikę žmogų kalbame tik bendrais bruožais, domimės jo profesija, gimtuoju miestu, šeiminiu statusu ir visada užduodame šiuos klausimus. „Ką veikiate gyvenime? Iš kur esate?“ Taip elgiamės dėl to, kad esame užprogramuoti šiame etape apsiriboti bendrais bruožais. Tačiau kyla problema – galime taip ir likti bendruose bruožuose. Dažnai pirmajame lygmenyje įstringame su žmonėmis, kurie mums labiausiai rūpi, nes neištrūkstame iš logistikos. Mes dažniausiai klausiame, koks savaitgalio planas? Koks tvarkaraštis? Kas nuveš vaikus į mokyklą? Todėl turime atsikratyti autopiloto bendraudami su žmonėmis, kurie mums rūpi. Labai svarbu šiems žmonėms užduoti geresnių klausimų, juk ryšys prasideda namuose.
Elgesio tyrėjos teigimu, perėję bendruosius bruožus, pasiekiame antrąjį lygmenį – asmeninius rūpesčius. Tai etapas, kai imame suprasti kito žmogaus asmenybės bruožus, tikslus, vertybes, motyvaciją. Kai su kuo nors bendraujame antrajame lygmenyje, sužinome, dėl ko jis keliasi rytais, kodėl nemiega naktį, kas jį jaudina, dėl ko džiaugiasi, kas jį motyvuoja. Antrajame lygmenyje imame vaduotis iš socialinių scenarijų ir pradedame megzti tikrą ryšį.
„Ar pagalvojate, kas atsitiktų, jei paklaustumėte žmogaus, ką geriausia šiandien jis patyrė? Šis klausimas išvaduotų jus iš socialinio scenarijaus, ir žmogus turėtų pagalvoti, o, geriausia? Kas buvo gero? Ir tuomet žmogus imtų galvoti apie gerus dalykus, o tai skatina dopamino gamybą“ – savo mintimis dalijasi sociologė. O kokius atsakymus gautumėte į klausimus: „Kokį smagiausią asmeninį projektą vykdote?“, „Ar jūsų gyvenime vyksta, kas nors smagaus?“, „Ar savaitgaliui arba atostogoms turite smagių planų?“ juk po jais slepiasi slapta motyvacija? Pasak V. Van Edwards, po šių klausimų neriama šiek tiek giliau. „Sekantis klausimas pirmajame lygmenyje skatina jus, kaip lyderį, įsitraukti. Klausimas skirtas jau gerai pažįstamiems žmonėms, jei mėginate ištrūkti iš pirmojo lygmens gniaužtų. „Kaip sekasi mėgstama veikla, kaip laikosi jūsų šeimos narys, projektas?“
Jiems bus smagu, kad ką nors apie juos prisimenate“ – kviečia susimąstyti elgesio tyrėja ir siūlo priimti didžiausią šiandienos iššūkį ir niekada daugiau neklausti klausimų apie tai, kuo pašnekovas užsiima, ką gyvenime veikia, kaip jis laikosi ar iš kur yra atvykęs.
Be to, prieš pradedant kalbėti apie trečiąjį lygmenį, svarbu ir tai, kad egzistuoja stiprus elgesio principas, vadinamas „Gulbės efektu“. Anot elgesio tyrėjos, tai gulbės metafora. „Jei kada nors matėte ežere plaukiojančią gulbę, ji atrodo labai grakšti. Virš vandens gulbė atrodo rami, slystanti elegantiškai ir be pastangų. Bet mes nematome, kas glūdi po vandeniu. Norėdama slysti vandeniu, gulbė turi pašėlusiai plakti kojomis. Po vandeniu slypi judėjimas, chaosas, energinga veikla. Ten gana tamsu, drumzlina“ akcentuoja V. Van Edwards. Juk daugelis iš mūsų patiria gulbės efektą. Paviršiuje norime atrodyti ramūs, šalti ir susitelkę. Norime atrodyti valdantys situaciją. Bet mažai kas žino, kas dedasi po vandeniu. Sunku pamatyti, kiek pastangų įdedame, kad judėtume pirmyn. Žmonėms mes nerodome tamsos, drumzlių ir chaoso. Nerodome jiems didžiulių pastangų.
Užduodami antro lygio klausimus „Koks šiuo metu yra jūsų didžiausias tikslas?“, „Ar šiuo metu, ko nors mokotės?“, „Kas jūsų širdžiai ir protui neduoda ramybės? imame nerti kiek giliau, į tamsą. V. Van Edwards pabrėžia, jog daugeliu šių klausimų siekiama gėrio, jie sukurti dopamino gamybai. Tačiau reikia palikti vietos ir neigiamiems jausmams. „Mes, lyderiai, turime megzti ryšius ir galvodami apie pažeidžiamumą. Svarbiausia, ko galime paklausti išgirdę atsakymą: „Kaip galėčiau jums padėti?“, „Ar kaip nors galėčiau jums padėti?“ Mes taip retai siūlome pagalbą ir padedame žmonėms, kurie mums rūpi“ – pataria sociologė.
Sekantis klausimas, kurį skatina užduoti elgesio tyrėja „O kokia Jūsų istorija?“. Kai žmogus atsako į klausimą apie savo gyvenimo istoriją, jūs galite suprasti, kaip jis suvokia savo gyvenimą. Tačiau, kokia yra jūsų pačių istorija? Tai klausimas, padėsiantis atskleisti tai, ką jūs apie save galvojate, yra labai paprastas. Ar esate laimingi? Tiesiog pagalvokite, ar save laikote laimingu ar nelaimingu žmogumi?
Prieš pradedant kalbėti apie trečiojo lygmens klausimus, svarbu pabrėžti, kad jie išjungia autopilotą. Šių klausimų tikslas – šiek tiek išvesti jus iš komforto zonos, nes čia ir prasideda geri dalykai“ – primena elgesio tyrėja. Tačiau reikia nepamiršti, kad lyderiai, turi ne tik užduoti gilius klausimus, bet ir įdėmiai klausyti atsakymų.
Mėgstamiausias, reikalaujantis drąsos ir labiausiai rekomenduojamas V. Van Edwards trečiojo lygmens klausimas „Dėl ko jaučiatės labiausiai nesuprasti?“ Šio klausimo tikslas – leisti žmonėms pajausti, kad jie gali atsiskleisti ir parodyti tikrąjį save. O kas atsitiktų, jei savo pašnekovo paklaustumėte: „Ko daugelis žmonių apie jus nežino?“ ar „Kas suformavo jūsų asmenybę ir padarė jus tokį, koks esate dabar?“, ar „Kas jūsų herojus?“, „Kuo labiausiai gyvenime didžiuojatės?“. Šie klausimai yra tikra dovana. Tačiau, jei norite bendraudami su žmogumi pereiti į trečiąjį lygmenį, ir pats turite norėti tame lygmenyje atsidurti. „Nes mes, lyderiai, klausiame, klausome ir atsakome“ – savo mintimis dalijasi pranešėja. Elgesio tyrėja supranta ir žino, kad daugeliui reikia drąsos, norint užduoti šiuos klausimus ir į juos atsakyti, tad Jums siūlo iššūkį. „Prižadėkite sau, kad žmonėms, kurie jums rūpi, uždavinėsite antrojo ir trečiojo lygmens klausimus. Nesusitelkite į nereikšmingus pokalbius. Būkite drąsus, žingeidūs, juk ryšiams megzti – reikia drąsos“ – provokuoja V. Van Edwards.
O pabaigai pagalvokite, su kokiais penkiais žmonėmis daugiausia bendraujate? Gal tai žmonės, su kuriais leidžiate daugiausia laiko ar sprendžiate daugiausia klausimų, o gal žmonės, apie kuriuos dažniausiai galvojate. Sudarykite sąrašą ir kiekvienam šio sąrašo žmogui priskirkite skaičių. Kokiame lygmenyje esate su tuo žmogumi? Gal pirmajame, nes žinote tik pagrindus, svarbiausius jų bruožus? O gal antrajame, nes galvojate, kad imate suprasti jų vertybes, jų motyvaciją. Pamąstykite ar žinote jų tikslus? Galbūt sąraše yra žmonių, kuriuos pažįstate trečiuoju lygmeniu? Užrašykite tuos skaičius. Ir pamąstykite, kurį V.Van Edwards klausimą galite panaudoti pokalbyje su tuo žmogumi, siekiant sustiprinti jūsų santykį.